Pereiti prie turinio
Politika

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis pareiškė esąs pasirengęs atremti potencialią JAV agresiją

News UAE Redakcija · Parašė AI ir peržiūrėta pagal mūsų redakcinius standartus · · Skaitymo trukmė 5min. skaitymo · Peržiūros 0 ·
Esmė — Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis 2026 m. lapkričio 14 d. paskelbė, kad Kuba ruošiasi apsiginti nuo galimų karinių atakų iš Jungtinių Valstijų.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis (Migelis Diasas-Kanelis) penktadienį, 2026 metų lapkričio 14 dieną, paskelbė, kad Kuba ruošiasi apsiginti nuo potencialios JAV karinės atakos. Kalbėdamas per Nacionalinės gynybos dienos renginį į pietus nuo Havanos esančiame Boyerose, prezidentas išreiškė tvirtą pasiryžimą atremti bet kokius užsienio karinės agresijos prieš šalį bandymus.

Renginyje Boyerose dalyvavo grupė aukšto rango pareigūnų, įskaitant aukšto rango karininkus, Komunistų partijos narius ir įvairius vietos pareigūnus. Mobilizacija buvo surengta po neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų dėl abiejų šalių santykių ateities. Ketvirtadienį, 2026 m. lapkričio 13 d., televizijos laidų vedėjas Hugh Hewittas apibūdino Kubą kaip žlugusią valstybę ar žlugusią vietą. Donaldas Trumpas taip pat pareiškė, kad ketina išspręsti Kubos klausimą iki savo prezidento kadencijos pabaigos 2029 m. sausio mėn.

Didesnis karinis pasirengimas

Prezidento Miguel Diaz-Canel deklaracija įvyko tuo metu, kai šalyje suaktyvėjo kariniai veiksmai. Nuo 2026 m. sausio mėn. Kuba reguliariai rengia karines pratybas ir gynybos koordinavimo susitikimus. 2026 m. sausį Venesueloje buvo surengta svarbi JAV karinė operacija, kurios metu Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro buvo suimtas ir perduotas JAV.

Įtampa auga dėl ankstesnių JAV karinių jūrų pajėgų buvimo regione. 2026 m. spalį, prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus, Donaldas Trumpas pasiūlė, kad JAV karo laivai, grįžtantys iš karo su Iranu, galėtų plaukti į Kubą ir ten likti. Ši galimybė prisidėjo prie dabartinės Kubos vyriausybės išreikštos didesnės gynybos parengties.

Ekonominis ir humanitarinis spaudimas

Kubos vyriausybė šiuo metu valdo didelius humanitarinius poreikius ir tebesitęsiančią ekonominę krizę. Šalis, kurioje gyvena 9,4 mln. žmonių, patiria didžiulį išorinį spaudimą. JAV vyriausybė neseniai įvedė griežtą naftos blokadą ir įvairias kitas sankcijas Kubai.

Šie ekonominiai apribojimai ir dabartinhumanitarinkrizsudaro dabartinės politinės ir karinės įtampos foną. Nors Kubos vyriausybė daugiausia dėmesio skiria gynybai ir kariniam pasirengimui, šalis ir toliau seka tarptautinių sankcijų sudėtingumą ir dabartinės ekonominės padėties poveikį šalies viduje.

Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai

Kaip jums patiko šis įrašas?

Komentarai 0

Būkite pirmas, palikęs komentarą

Susisiekite

← News UAE Pradžia
News UAE Gaukite naujus įrašus el. paštuUžsiprenumeruokite ir gaukite naują turinį el. paštu. Prenumeratos galite atsisakyti bet kada.
Ar tai buvo naudinga?Pasidalykite su draugais ir socialiniuose tinkluose